šiultas

šiultas
šiul̃tas, -à adj. (4) LD67(r.), PnmR, Gdr žr. 2 šiltas: 1. Msn Da labai šiul̃tas [v]anduo, nenusišutink rankų Lel. Šiultañ [v]andenin inmerk kojas ir laikyk Adm. Kaip vanduo šiul̃tas, greičiau atmirksta [linai] Antr. Valgyk, šiultì virtiniai gardesniai Žl. Anpylei bliūdelin [kisieliaus], anas šiul̃tas šiul̃tas, cukraus užpylei – ai, teip gardus! Pb. Atata, kaip gera! Pečius šiul̃tas Mlk. | Maž mirsi – bus bandelių šiultų̃ (juok.) Lb. Šiul̃tas kaip numirėlio ažupakalis (iron.) LTR(Km). Kur smėlys, žemė šiultà, te bus agurkų Žl. Vakar išbuvom be jokio šiul̃to (be šilto valgio, be sriubos) Rm. Tik neažduokit šuniu šiul̃to [i](karšto ėdalo), bo nebeažuos pėdų Svn. ║ kuriam būdingas aukštesnės temperatūros oras (apie paros ar metų laikų orą): Liepos šiul̃tas mėnuo Ut. Miške padirbėt šiul̃tą dieną buvo malonu Skrb. Jeigu varlių nerštas šaltas, tai žuvų šiul̃tas Aln. | Šiul̃tas važiavimas [žiemą] upe (krantai sulaiko vėją) Ėr.
šiul̃ta n. Pb, Žl, Zr, Jsv: Ar šiul̃ta, ar šalta, ar lietus, ar griausmas – vis tiek važiuok (apie pašto išvežiotoją) Imb. Kaip tik saulė, tai ir šiul̃ta Mlk. Šuo guli ore, kap šiul̃ta Dgp. Jeigu šiul̃ta, tai rugių nesėja, bo peraugs JnšM. Dabar šiul̃ta – patys grybai Skdt. Gal par jus šiulčiaũ? Ktk. Vasarą, kaip šiul̃ta, kas te labai silkes valgo, al' kai alaus yra atsigert, tai valgydavo Krs. ║ kuriame aukštesnė temperatūra, apšildytas, pakūrentas.
šiul̃ta n.: Šiul̃ta kai pirty Ob. Čia šiul̃ta kaip dūšioj Aln. šiultaĩ adv.: Paržiem kūrinsma gerai, šiultaĩ gyvensma Adm. Sėdi sau namie šiultaĩ Ob. Anys pasiklotums, šiulčiaũ būtum i sausiau Pb.
2.
šiul̃ta n.: Aš palakstysiu, ir bus šiul̃ta BM47(Skp). Darban eidavo gražiom baltos drobės kelnėm, trinyčiais, tai nė jiem šiul̃ta, nė ką LKT281(Ukm). Apsisupu kai ponia skara, šiul̃ta Klt. Man nors vienam šonui šiul̃ta Km.
3. Daug šiultèsnis, kai apimuštas namas Sdk. Tvartai šiultì – karvė garuoja Ktk. ║ Šito suknia nešiultà, vėją praleidžia, reta Svn. Šiul̃to apsiavimo neturi žiemai Klt.
šiultaĩ adv.: Prispapojus (prisirengus) šiultaĩ – gerai Aln. Tu šiultaĩ apsrėdęs, tai neperšalsi Sdk.
4. žr. 2 šiltas 5: O, šiultà merga! Ktk. 5. žr. 2 šiltas 6: Jau bobutė, tai bobutė, do ir šiultà: aukselio turi Slk.
◊ ant šiultõsios
1. neatidėliojant, tuojau, nepraėjus laikui: Reikė da eit, kolei an šiultõsios Sdk.
2. įsikarščiavus: An šiultõsios nesakyk pikto žodžio Ob.
tìk [ką] ((čiùt) šiul̃tas gývas labai silpnas, vos gyvas: Tìk ką šiultà gyvà [senutė] Klt. Bobelė čiùt gyvà šiultà Dglš. Nėr dieduko jau: tìk šiul̃tas gývas Klt.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • aptikti — aptìkti Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ 1. tr. netyčia, neieškant ar nesitikint rasti, užeiti, užtikti: Kaip tik medlinčius aptiñka kertantį, tuo kirvį ataema JI94. Aptikaũ tokį gražų tiltelį baravykų Srv. Aš aptikaũ miške geras vietas, kur baravykai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • razumnas — ×razum̃nas, à (l. rozumny, brus. paзyмны) adj. (4) OZ47; Q562, N, [K] protingas, išmintingas: Kurs razumnas, tą už durną apsūdyja žmonių burna JD9. Kad žmogus būtum razum̃nas, ar būtum biednas? Dkk. ^ Geriau su razumnù pragaišint, nekap su… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • susrėbti — susrė̃bti, sùsrebia, sùsrėbė tr. NdŽ, Rdn, Švnč viską išsrėbti: Sujogok kruopynę, ans parejęs susrė̃bs J. Maž lakštinelių bliūdžiuką susrėbsì? Mlk. Susrė̃bk prėskinį – da šiultas Ktk. ^ Kad suėdei žuvį, susrėbk ir sriubą LTR(Žg). srėbti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suvysti — 2 suvysti intr. J, K, BzF200, Rtr, DŽ, KŽ, suvỹsti Š; S.Dauk, Sut, M, L, LL270,315,329 netekti standumo, suglebti: Roputė suvytusi KII315. Obuolas suvytęs KII315. Visai, visiškai suvysti NdŽ. Reikia palėt [v]andenio, tai nesuvìs [gėlės] LzŽ.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tik — 1 tìk prt. 1. N vien, tiktai (išskyrimui, apribojimui, tikslinimui reikšti): Jis tìk penkis rublius teturi DŽ. Taip jie tik mums daro J.Jabl. Tik truputį paeina NdŽ. Šuo pasikliovęs ant mėsos, kita nieką neėda, tìk mėsą J. Gausi tìk tai, ką… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tikti — tikti, tiñka (tiñkma LD352(Dv), teñka LzŽ), tìko KBII159, K, Š, K.Būg, FrnW, DrskŽ; H, R, MŽ, N, L, Rtr 1. intr. DŽ, NdŽ, KŽ būti atitaikytam, tinkamam, geram: Tie akilioriai man netiñka prie akių (nematau su jais) Jnšk. Raktai netiko į… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vasarošiultis — vasarošiultis, ė adj. (1) Klt, Sdk, Šmn žr. vasarošiltis: Pastatyk vandenio an saulės – už valandos i vasarošiultis Upn. Nekarštas [v]anduo, tik vasarošiultis Lel. [V]anduo nei teip šiultas, nei teip šaltas – vasarošiultis Mlt. Šiandiej pirty… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vėlai — vėlaĩ adv. K, LsB166, Rtr, NdŽ; Q658, SD288,396, R, R331, MŽ, MŽ443, Sut, D.Pošk, KBI46, J, LL177 1. tam tikro laiko tarpo (dienos, sezono) pabaigoje: Vėlai ant vakaro N. Nuog to nusprausimo kap apsirgau, tai gana man: nei anksti ryto, nei… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įšilti — 1 įšìlti intr. K, Š, Rtr, KŽ 1. N pasidaryti šiltam, aukštesnės temperatūros: Įšìlo pečius, troba įšìlo, išsisiausti galì J. Kai įšil̃s troba, nusivilksime vienmarškiniai Š. Nuo pečiaus ir pirkia inšỹla Aps. Pryšininkė įšil̃na kaip velnynė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šaltas — šaltas, à adj. (3) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ, a (1); SD111,83,216, SD157, R, MŽ, Sut, I, N, M, L pršn. karštas, šiltas. 1. kuris žemos ar palyginti žemos temperatūros: Įbridau Lėvenin – dievuliau, kad [v]anduo šaltas! Kp. Skarytę… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”