- šiultas
- šiul̃tas, -à adj. (4) LD67(r.), PnmR, Gdr žr. 2 šiltas:
1. Msn Da labai šiul̃tas [v]anduo, nenusišutink rankų Lel. Šiultañ [v]andenin inmerk kojas ir laikyk Adm. Kaip vanduo šiul̃tas, greičiau atmirksta [linai] Antr. Valgyk, šiultì virtiniai gardesniai Žl. Anpylei bliūdelin [kisieliaus], anas šiul̃tas šiul̃tas, cukraus užpylei – ai, teip gardus! Pb. Atata, kaip gera! Pečius šiul̃tas Mlk. | Maž mirsi – bus bandelių šiultų̃ (juok.) Lb. Šiul̃tas kaip numirėlio ažupakalis (iron.) LTR(Km). Kur smėlys, žemė šiultà, te bus agurkų Žl. Vakar išbuvom be jokio šiul̃to (be šilto valgio, be sriubos) Rm. Tik neažduokit šuniu šiul̃to [i](karšto ėdalo), bo nebeažuos pėdų Svn. ║ kuriam būdingas aukštesnės temperatūros oras (apie paros ar metų laikų orą): Liepos šiul̃tas mėnuo Ut. Miške padirbėt šiul̃tą dieną buvo malonu Skrb. Jeigu varlių nerštas šaltas, tai žuvų šiul̃tas Aln. | Šiul̃tas važiavimas [žiemą] upe (krantai sulaiko vėją) Ėr.
šiul̃ta n. Pb, Žl, Zr, Jsv: Ar šiul̃ta, ar šalta, ar lietus, ar griausmas – vis tiek važiuok (apie pašto išvežiotoją) Imb. Kaip tik saulė, tai ir šiul̃ta Mlk. Šuo guli ore, kap šiul̃ta Dgp. Jeigu šiul̃ta, tai rugių nesėja, bo peraugs JnšM. Dabar šiul̃ta – patys grybai Skdt. Gal par jus šiulčiaũ? Ktk. Vasarą, kaip šiul̃ta, kas te labai silkes valgo, al' kai alaus yra atsigert, tai valgydavo Krs. ║ kuriame aukštesnė temperatūra, apšildytas, pakūrentas.šiul̃ta n.: Šiul̃ta kai pirty Ob. Čia šiul̃ta kaip dūšioj Aln. šiultaĩ adv.: Paržiem kūrinsma gerai, šiultaĩ gyvensma Adm. Sėdi sau namie šiultaĩ Ob. Anys pasiklotums, šiulčiaũ būtum i sausiau Pb.2.šiul̃ta n.: Aš palakstysiu, ir bus šiul̃ta BM47(Skp). Darban eidavo gražiom baltos drobės kelnėm, trinyčiais, tai nė jiem šiul̃ta, nė ką LKT281(Ukm). Apsisupu kai ponia skara, šiul̃ta Klt. Man nors vienam šonui šiul̃ta Km.3. Daug šiultèsnis, kai apimuštas namas Sdk. Tvartai šiultì – karvė garuoja Ktk. ║ Šito suknia nešiultà, vėją praleidžia, reta Svn. Šiul̃to apsiavimo neturi žiemai Klt.šiultaĩ adv.: Prispapojus (prisirengus) šiultaĩ – gerai Aln. Tu šiultaĩ apsrėdęs, tai neperšalsi Sdk.4. žr. 2 šiltas 5: O, šiultà merga! Ktk. 5. žr. 2 šiltas 6: Jau bobutė, tai bobutė, do ir šiultà: aukselio turi Slk.◊ ant šiultõsios1. neatidėliojant, tuojau, nepraėjus laikui: Reikė da eit, kolei an šiultõsios Sdk.2. įsikarščiavus: An šiultõsios nesakyk pikto žodžio Ob.tìk [ką] ((čiùt) šiul̃tas gývas labai silpnas, vos gyvas: Tìk ką šiultà gyvà [senutė] Klt. Bobelė čiùt gyvà šiultà Dglš. Nėr dieduko jau: tìk šiul̃tas gývas Klt.
Dictionary of the Lithuanian Language.